>

Kas tai?

Vilniaus politikos analizės institutas visuomenei, ekspertams ir politikams pristato 2018-ųjų metų Savivaldybių gerovės indeksą. Šis indeksas yra sudėtinis, paremtas plačios teminės apimties rodikliais ir yra tęstinis. Europos Sąjungos šalyse tokie indeksai plačiai naudojami regionų raidai stebėti ir analizuoti: VPAI ekspertai išnagrinėjo Švedijoje (Stokholmo Reforminstitutet) rengiamą savivaldybių žmogaus socialinės raidos indeksą bei Čekijoje (Obce v datech & Deloitte) 2018 m. paskelbtą savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą. Vilniaus politikos analizės institutas, siekdamas išanalizuoti ir įvertinti gyvenimo gerovės pokyčius savivaldybėse, skelbs šį indeksą kasmet, pridėdamas aktualių komponentų.

Šio indekso tikslas – ne reitinguoti, bet vykdyti ilgalaikį stebėjimą, siekiant nuomonių formuotojams bei sprendimų priėmėjams suteikti objektyvios kontekstinės informaci-jos, didinti visuomenės informuotumą apie padėtį skirtinguose Lietuvos regionuose ir skatinti gyventojų pilietinį įsitraukimą į gerovės kūrimą savo gyvenamoje aplinkoje.

Savivaldybių gerovės indeksas, grindžiamas 2017 m. oficialiosios statistikos duomenimis, rodo naujausias savivaldybių gerovės raidos tendencijas. Indeksą sudaro 5 komponentai - socialinis saugumas, fizinis saugumas, gyvybinga ekonomika, koky-biškas švietimas, sveika demografija, o bendras vienos savivaldybės vertinimas yra subindeksų vidurkis. Konstruodami indeksą rengėjai susidūrė su disagreguotos socioekonominės statistikos pagal savivaldybes trūkumu, ir vertina tai kaip sisteminį iššūkį regioninės politikos sprendimams priimti ir įgyvendinti. VPAI parengs išvadas dėl patikimos regioninės statistikos trūkumo ir aktyviai bendradarbiaus su atsakingomis institucijomis dėl tokių duomenų rinkimo.

Metadologija

Duomenų šaltiniai

SGI naudojami viešai prieinami 2017 m. oficialiosios statistikos duomenys garantuoja pirminės informacijos patikimumą ir tuo pačiu užtikrina indekso kūrimo tęstinumą. Indekse naudota statistika iš Lietuvos Statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos, Higienos instituto, Švietimo valdymo informacinės sistemos.

Indekso komponentai

Indeksą sudaro 5 komponentai (subindeksai):

  • Socialinio saugumo komponentas
  • Fizinio saugumo komponentas
  • Gyvybingos ekonomikos komponentas
  • Kokybiško švietimo komponentas
  • Demografijos komponentas

Socialinio saugumo komponentas matuoja socialinės gerovės situaciją savivaldybėse, akcentuojant integraciją į darbo rinką, lygias galimybes (vyrų ir moterų užimtumo santykis) ir socialinės paramos aprėptį.
Fizinio saugumo komponentą sudaro potencialių grėsmių gyvybei ir sveikatai rodiklių įverčiai: saugumas keliuose, nusikalstamumas (baudžiamųjų nusikaltimų santykinis rodiklis), medicininės pagalbos prieinamumas, mirštamumo nuo neužkrečiamų ligų statistika ir aplinkos taršos rodikliai.
Gyvybingos ekonomikos komponentą sudaro rodikliai atspindintys konkurencingumą, investicijų patrauklumą ir augimo potencialą: vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius ir smulkių bei vidutinių įmonių skaičius, tiesioginių užsienio investicijų skaičius tenkantis vienam gyventojui, užimtumo lygis (16 – 65 m.).
Kokybiško švietimo komponentas. Švietimo komponentą sudaro švietimo prieinamumo – ikimokyklinio švietimo aprėpties, dalyvavimo neformaliojo vaikų švietimo rodikliai, bei švietimo rezultatų rodikliai – įstojusiųjų į kolegijas ir universitetus procentai nuo bendro taip pačiais metais bendrojo lavinimo baigusiųjų abiturientų skaičiaus ir brandos egzaminų (lietuvių kalbos ir matematikos) rezultatai (procentas surinkusiųjų 51 – 100).
Demografinis komponentas. Komponentą sudaro demografinės senatvės koeficiento ir neto migracijos rodikliai.

Indekso įverčių skaičiavimas:

Užtikrinant reprezentatyvumą ir palyginamumą, kiekvieno komponento rodikliai, buvo standartizuoti atsižvelgiant į savivaldybės demografinius rodiklius. Rodikliai turintys neigiamą poveikį indeksui (pvz. ilgalaikio nedarbo, asmenų gaunančių socialines išmokas statistika ir pan.) buvo apversti (xiinverted = 1 – xi), tokiu būdu suvienodinant visų įverčių kryptį.(lentelėje apversti rodikliai pažymėti ( – ))

Vėliau kiekvienas rodiklis buvo normalizuotas 0 – 10 balų intervale, kur 0 – „labai bloga situacija“, 10 – „labai gera situacija“. Atskiri 5 indekso komponentai (Socialinio saugumo, Fizinio saugumo, Gyvybingos ekonomikos, Kokybiško švietimo ir Demografijos sub – indeksai) yra normalizuotų rodiklių vidurkiai. Bendras Savivaldybių gerovės indeksas yra 5 indekso komponentų vidurkis.

Komponentas Komponento sudėtinės dalys Rodiklio pavadinimas / Metodologinės pastabos
1. Socialinis saugumas 1.1. Socialinės paramos gavėjų skaičius (–)
1.2. Socialinės rizikos šeimų skaičius (–)
1.3. Nemokamą maitinimą gaunančių vaikų skaičius (–)
1.4. Ilgalaikių bedarbių skaičius (–)
1.5. Moterų / vyrų užimtumo santykis
 1.1. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius (2017 m.). Rodiklis normalizuotas pagal gyventojų skaičių savivaldybėse.
1.2. Socialinės rizikos šeimų skaičius metų pabaigoje (2017 m.). Rodiklis normalizuotas pagal gyventojų skaičių savivaldybėse.
1.3. Nemokamai maitinamų moksleivių skaičius pagal savivaldybes (proc., 2017 m.).
1.4. Ilgalaikių bedarbių skaičius metų pabaigoje (proc. nuo bedarbių, 2017 m.).
Ilgalaikis bedarbis - asmuo iki 25 metų amžiaus, kurio nedarbo trukmė viršija 6 mėn., ir asmuo virš 25 metų amžiaus, kurio nedarbo trukmė viršija 12 mėn.
1.5. Užimtumo lygis (16 – 65 m./proc). Užimtų darbo rinkoje moterų / vyrų santykis savivaldybėse (2017 m.).

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas / Rodiklių duomenų bazė:https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/ (1.1, 1.2 ir 1.5 rodikliai) Lietuvos darbo birža: http://www.ldb.lt (1.4 rodiklis) Švietimo valdymo informacinė sistema: http://svis.emokykla.lt/# (1.3 rodiklis)
2. Fizinis saugumas 2.1. Saugumas keliuose (–)
2.2. Nusikalstamumas (–)
2.3. Medicinos pagalbos prieinamumas
2.4. Mirštamumas nuo neužkrečiamų ligų (–)
2.5. Aplinkos tarša (–)
 2.1. Kelių eismo įvykiuose sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius (2017 m.). Rodiklis normalizuotas pagal gyventojų skaičių savivaldybėse.
2.2. Užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų (2017 m.).
2.3. Praktikuojančių gydytojų, odontologų ir slaugytojų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų. (2017 m.).
2.4. Mirtingumo nuo neužkrečiamų ligų (pagal TLK-10 klasifikatorių) skaičius 100tūkst. gyventojų, 2017 m.
2.5. Teršalų išmetimas į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių (2017 m.). Suminis teršalų skaičius kg. Duomenys surinkti vadovaujantis teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408 “Dėl teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo”.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas / Rodiklių duomenų bazė:https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/ (2.1 – 2,3 ir 2.5 rodikliai) Higienos institutas. Statistinių duomenų apie mirties priežastis paieškos priemonė: http://www.hi.lt/lt/paieskos_priemone.html (2.4 rodiklis)
3. Gyvybinga ekonomika 3.1. Vidutinis (NETTO) atlyginimas
3.2. Smuklių ir vidutinių įmonių skaičius
3.3. Bendras veikiančių įmonių skaičius
3.4. Tiesioginės užsienio investicijos
3.5. Užimtumo lygis (16 – 65 m.)
 3.1. Darbo užmokestis (netto mėnesinis, 2017 m.).
3.2. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius metų pradžioje (2017 m.). Rodiklis normalizuotas pagal gyventojų skaičių savivaldybėse.
3.3. Veikiantys ūkio subjektai metų pradžioje (2017 m.). Rodiklis normalizuotas pagal gyventojų skaičių savivaldybėse.
3.4. Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, laikotarpio pabaigoje (2016 m.).
3.5. Užimtumo lygis, proc. (16 – 65 m. amžiaus kohorta, 2017 m.)

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas / Rodiklių duomenų bazė: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/ (3.1 – 3.5 rodikliai)
4. Švietimas 4.1. Mokyklos nelankymas (–)
4.2. 4-6 metų vaikų ugdymo aprėptis
4.3. Dalyvauja NVŠ programose arba lanko BUM būrelius
4.4. Brandos egzamino balai – matematika
4.5. Brandos egzamino balai – lietuvių kalba
4.6. Procentas įstojusiųjų į universitetus ir kolegijas
 4.1. Nelankančių mokyklos privalomo mokytis amžiaus vaikų dalis. (2017 m. proc. Santykis tarp nelankančių mokyklos privalomo mokytis amžiaus vaikų skaičiaus / Atitinkamo amžiaus gyventojų skaičiaus.)
4.2. 4-6 metų vaikų ugdymo aprėptis (proc., 2017 m. Santykis: 4-6 m. amžiaus ugdomų/mokomų vaikų skaičius / 4-6 m. amžiaus savivaldybės gyventojų skaičius).
4.3. Mokiniai dalyvaujantys neformaliojo vaikų švietimo programose arba lanko bendrojo ugdymo mokyklų būrelius (proc., 2017 m.)
4.4. Abiturientų, gavusių 51-100 brandos egzamino įvertinimo balų, dalis – matematika (proc., 2017 m. Santykis abiturientų, gavusių 51-100 balų brandos egzamino įvertinimą, skaičius / Bendras abiturientų, laikiusių brandos egzaminą, skaičius).
4.5. Abiturientų, gavusių 51-100 brandos egzamino įvertinimo balų, dalis – lietuvių kalba (proc., 2017 m. Santykis abiturientų, gavusių 51-100 balų brandos egzamino įvertinimą, skaičius / Bendras abiturientų, laikiusių brandos egzaminą, skaičius).
4.6. Mokinių, baigusių 12 bendrojo ugdymo programos klasių ir tais pačiais metais tęsiančių mokslą universitete ar kolegijoje dalis (proc., 2017 m.).

Šaltiniai: Švietimo valdymo informacinė sistema: http://svis.emokykla.lt/# (4.1 – 4.6 rodikliai)
5. Demografija 5.1. Demografinės senatvės koeficientas metų pradžioje (–)
5.2. NETTO migracija
5.1. Demografinės senatvės koeficientas metų pradžioje (2017 m.) Demografinės senatvės koeficientas – pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų (0–14 metų amžiaus).
5.2. Neto migracija (balansas tarp atvykusiųjų ir išvykusiųjų asmenų, 2017 m.). Rodiklis normalizuotas pagal gyventojų skaičių savivaldybėse.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas / Rodiklių duomenų bazė:https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/ (5.1 – 5.2 rodikliai)

VDU

Programavimo sprendimas: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS / Deimantė Zemeckytė